ŠALYS NARĖS:
užtikrinti jos šalių narių laisvę ir saugumą politinėmis ir karinėmis priemonėmis.
Savo nuolatinių pajėgų NATO turi labai mažai. Narėms, remiantis susitarimu, sutikus įsitraukti į operaciją, jos savanoriškai teikia pajėgas.
NATO turi integruotą karinės vadovybės struktūrą, leidžiančią Aljansui įgyvendinti politinius sprendimus, turinčius karines pasekmes.
Partnerystė taikos labui: Armėnija, Austrija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Gruzija, Airija, Kazachstanas, Kirgizijos Respublika, Malta, Moldovos Respublika, Rusija, Serbija, Šveicarija, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Ukraina, Uzbekistanas.
Viduržemio dialogas: Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Mauritanija, Marokas, Tunisas.
Stambulo bendradarbiavimo iniciatyva: Bahreinas, Kuveitas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai.
Pasauliniai partneriai: Australija, Kolumbija, Irakas, Japonija, Korėjos Respublika, Mongolija, Naujoji Zelandija, Pakistanas.
Pagrindinės – Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija. Šalys partnerės neturi tokios pat sprendimų priėmimo galios, kaip šalys narės.